Kizerito trąšos

Kinijos kizerito gamintojai garsėja savo griežtomis kokybės kontrolės priemonėmis, užtikrinančiomis, kad jų gaminiai atitiktų reikalaujamas specifikacijas. Šie gamintojai taip pat taiko pažangias kasybos technologijas, kad išgautų mineralus iš požeminių kasyklų, o tai padeda optimizuoti jų gamybos procesus. Be to, jie taiko tvarią kasybos praktiką, kad sumažintų savo veiklos poveikį aplinkai.

Čia gausu kizerito kasybos ir daugybės kizerito atsargų, todėl gamybos procesas tampa efektyvesnis ir ekonomiškesnis. Be to, kizerito gamintojai Kinijoje investavo į modernias gamybos patalpas, kurios leido gaminti aukštos kokybės kizerito gaminius dideliais kiekiais.

Kinijos kizerito gamintojų konkurencingumas padėjo sumažinti kainas, todėl kizeritas tapo prieinamesnis viso pasaulio ūkininkams. Didėjant pasaulinei trąšų paklausai, ypač besivystančiose šalyse, patikimi ir ekonomiški kizerito gamintojai, tokie kaip Kinija, yra labai svarbūs užtikrinant aprūpinimą maistu ir tvarų žemės ūkį.

Kizerito trąšos (magnio sulfatas) yra balti milteliai arba granulės. Kizerite yra labai koncentruota dviejų pagrindinių augalų maistinių medžiagų, Mg ir S, forma. Kadangi kizerito naudojimas neturi didelio poveikio dirvožemio pH, jį galima tiekti į visų rūšių dirvožemį, nepriklausomai nuo dirvožemio pH.

Kizerito trąšos dažniausiai naudojamos prieš auginimo sezoną arba jo metu, kad būtų patenkinti pasėlių maistinių medžiagų poreikiai. Dėl didelio tirpumo jis gali būti naudojamas tiek Mg, tiek S tiekti didžiausiu pasėlių poreikio periodais. Kadangi kizeritas yra žemės mineralas, išgaunamas iš natūraliai susidarančių telkinių, kai kurios ekologiškos sertifikavimo agentūros leidžia jį naudoti kaip organinių maistinių medžiagų šaltinį.

Derliaus padidėjimas tręšiant kizerito trąšas yra susijęs su keičiamo magnio kiekiu dirvoje. Pagal Mg trūkumo simptomus tirtame pašare Mg trūkumo etaloninė kritinė vertė buvo {{0}},15 % sausųjų medžiagų ūglyje. Gyvuliai, mintantys pašaru, kuriame magnio kiekis mažesnis nei 0,2 %, yra linkę į pievų spazmus.

Taip pat buvo pranešta, kad kai keičiamo magnio kiekis dirvožemyje buvo mažesnis nei 44 mg/kg, keičiamo magnio įsotinimas (keičiamo magnio procentas katijonų mainų talpoje) buvo apie 5.0%. Kai magnio kiekis ryžių augale buvo apie 0,13%, geltonųjų lapų ligą ryžiuose sukėlė magnio trūkumas.

Magnio trąšų naudojimas galėtų būti koreguojamas, o tai galėtų paskatinti žaliavimą, padidinti veiksmingų sėklų skaičių, padidinti sėklų dygimo greitį ir padidinti grūdų svorį taip, kad vidutinis ryžių derlius padidėtų 11,8%.